VIUOMENĖS KASTOS

VISUOMENĖS SUSISKIRSTYMAS.

Luomai. Visuomenėje egzistavo nuo seniausių laikų. Kunigaikščiai, dvasininkai, kariai, pirkliai ir vergai. Senovės Indijoje kastos skirstomos į brahmanus, kšatrijus, vaišijus ir šudras. Tai atitinkamai reiškia dvasininko luomą (brahmanai), karių luomą (kšatrijai), pirklių luomą (vaišijai) ir šudras (darbininkų luomą). Laisvieji iš šių yra visi išskyrus šudras.

Tuo pačiu prisiminkime, kad iš viso yra keturios jugos. Trukmės nurodomos pagal Šrimad Bhagavatam.

• Satha juga – „gerovės“ (aukso) amžius, kai žmonės būna kilnūs ir nežino kas yra ligos ir vargas. Viešpatauja lygybė ir tebėra viena veda. Trukmė 1.728.000 m.

• Treta juga – teisingumas mažėja ir atsiranda ydos, tačiau dar laikomasi religinių apeigų, paplinta aukojimai. Trukmė 1.296.000 m.

• Dvapara juga – ima vyrauti blogis, Veda suskyla į 4 Vedas, o tada jau žmonės nebeįstengia suprasti; žmones ima kamuoti įvairios negandos. Trukmė – 864.000 m.

• Kali Juga – viešpatauja visuotinis nuosmukis, melas, pyktis ir godumas, o žmonių gyvenimas tampa trumpas, pilnas nuodėmių ir blogio. Žmonės žudo vieni kitus karus, moterys atsiduoda paleistuvystei. Į Vedas nekreipiama dėmesio. Trukmė – 432.000 m. Šiuo metu mes gyvename Kali Jugoje, dabar yra praėję 5000 Kali Jugos metų. Ir nors vyravo daugybė prieštaravimų tarp dvasinių mokytojų ir ne tik (nes dauguma tik imituoja dvasinius mokytojus, bet tokių savybių neturi), tačiau pastarieji metai leido aiškiai pamatyti jog dabar gyvename būtent Kali Jugoje pagal visuomenės tendencijas, didėjantį skyrybų skaičių, laisvamaniškumą, mėsos valgymą ir kuo toliau tuo labiau atsiskleidžia vis daugiau neva į laisvę vedančių dalykų, tokių kaip lyties keitimas, šeimos institucijos ardymas, Dievo sampratos naikinimas bei įstatymų, kurie niekaip nebesusiję su teisingumu, įvedimas.

Kali Jugoje žmonės gimsta paprastai tik šudromis ir tai žemiau jų, nes šudros irgi turėjo moralės normas, o įsigalėjant Kali Jugai jos vis rečiau bus aptinkamos. Šiai dienai pasaulinė valdžia žmones suskirstė į praktiškai vieną didelį vergų luomą ir lyginant pagal visuomenės susiskirstymą nebeatitinka net žemiausio šudrų lygio, kadangi šudros tarnaudavo vienam šeimininkui visą gyvenimą, kaip ir šeimas žmonės kurdavo visam gyvenimui (žmona, vyras kartu iki gyvenimo galo, remiamasi Dharma, atliekamos askezės);

Aukščiausia žmonių savybė yra nuolankumas. Moterų aukščiausios vertybės ištikimybė, vyrų - atsakomybė).

Vyro atsakomybė - tai aprūpinti moterį maistu, namais, rūbais, žiniomis, proto ramybe ir visapusiškai ja rūpintis.

Taip visatos prasme tobulėja ir vyras ir moteris, jie eina ir dvasingumą per savo vyrišką arba moterišką rolę.

Vyras atsidavęs Dievui, o moteris – vyrui, tada abu kartu eina pas Dievą. Tačiau bet kuriuo atveju ir moteris gali būti atsidavusi Dievui jeigu vyras neina su Dievu, tačiau moters ištikimybė ir atsidavimas net ir neinančiam dvasiniu keliu vyrui pati visata ir Dharma tokią moterį saugo. Tokia moteris įgauna laimę, vidinę ramybę ir galią. Pabrėžiama – vidinę laimę, o ne išorinę. Kai žmogus išdidus ir nenuolankus, be Dievo jis vidinės laimės neturi. Laimė ir laisvė tik išorėje. Širdyje skurdas ir depresija, ramybės nėra. Su šeima ryšio nėra, su mama ar vyru pykstasis ir vidinės laimės ir jausmų ramybės nėra.

Taigi bendraja prasme svarbu suvokti, kad anų laikų visuomenės susiskirstymo ir luomų žmonės jau nebeatitinka, nes su kiekviena juga mažėja ir žmogiškosios vertybės.

Sate Jugoje žmonės pasižymėjo tokiomis savybėmis kaip asketiškumas, mielaširdingumas, vidinė ir išorinė švara, teisingumas.

Su kiekviena Juga dingsta po vieną iš šių savybių. Vis labiau nebesilaikoma askezių (stovėti metus laiko ant vienos kojos, atnašauti aukas tam tikriems Dievams ir taip įgauti mistinių galių ir pan.); Mielaširdingumas – tai meilė kiekvienai gyvai būtybei. Mielaširdingas žmogus tik tas, kuris niekada nenužudys kitos gyvybės vardan savo poreikių. Žmonijos masinė degradacija prasidėjo būtent dėl karvių žudymo.

Švara gali būti vidinė ir išorinė. Išorinė švara – keltis anksti ryte, ryte atsibudus iš karto atsiprausti, švarūs rūbai ir namai. Tvarka visur ir visada.

Vidinė – ramus protas, nekritikavimas,

Kali Jugoje lieka tik teisingumas. Tačiau teisingumas nepagrįstas visais šiais dalykais yra niekam tikęs.

Taigi visas energetinis potencialas ir paskirstymas tam tikrai klasei matyti ir asmeniniuose gimimo horoskopuose. Kai pas žmogų išreikštas marsas ir ugnies ženklai – tai potencialus karys. Kai pas žmogų išreikšta vandens energija – tai dvasinis potencialas. Kai išreikšti žemės ženklai – tai potencialus darbininkas, kuriam būdingos tokios savybės kaip darbštumas, pastovumas ir atsidavimas bei ištikimybė, taigi dėl šios priežasties žemės ženklai yra šudros (darbininkų ir vergų klasė).

Tuo tarpu esant oro ženklams energija bus pirklių (pardavėjai, pirkliai).

Šiai dienai vergų klasę atspindėtų paprasti darbuotojai, sisteminiai žmonės, tik jie paklūsta nebe savo karaliui ar valdovui, o įstatymams ir direktoriams. Būtina pažymėti, kad Kali Jugoje šalį valdo žemiausio lygio žmonės, kurie visiškai nebepasižymi tikromis sąvybėmis, reikalingomis vadovui (karalius visų pirma galvoja apie visos tautos interesus, o tik paskui apie savo asmeninius interesus).

Vaišijų klasę šiai dienai atspindėtų pardavėjai, žurnalistai, informacijos skleidėjai, verslininkai. Lygiai taip pat šiais laikais akivaizdu, kad dauguma žurnalistų dirba už tam tikrą atlygį atitinkamoms struktūroms, todėl lygiai taip pat matome informacijos nešvarą ir purvą.

Kšatrijų klasę šiai dienai atitiktų kovotojai, sportininkai, vadovai ir visi tie, kurie aktyviai veikia, eina, daro. Tiesa, nešvarą šioje klasėje galime pastebėti tada, kai žmogus kovoja tik vardan savo asmeninių įsitikinimų ar tiesų, o ne visos tautos gerovės ar Dharmos vardan.

Brahmanų klasę šiai dienai atitiktų psichologai, psichiatrai, netradicinės medicines atstovai, astrologai ir t.t. Esmė tame, kad brahmano patarimo žmonės dažnai patys klausia, tačiau nešvara šiame lygyje pastebima irgi ypatingai ryškiai, kadangi dauguma šių profesijų atstovų dažniausiai gydosi savo pačių vaikystės traumas, yra infiltruoti sisteminių žinių, remiasi tik protu ir nesuvokia savęs kaip dvasios ir amžinybės prasme. Tikrasis brahmanas sugeba apjungti praeitį, dabartį ir ateitį ir jo patarimai ir pasakymai visada išsipildo ateityje, nes žmonės dažniausiai neklauso, o jei paklausytų viskas keistųsi (kažkiek žmogiškam protui suvokti galima skaitant knygą “Vangelija”, kai Vanga būdavo tarsi tarpininkas situacijose, bet iš esmės paties likimo žmogaus negalėjo pakeisti, tik įspėti, o kartais būti kaip tarpininkas ar laidininkas į lemtingą gyvenimo posūkį).

Taip pat labai daug minčių ir citatų apie tai galima rasti filme "Mahabharata”

Taigi filmas yra čia:

https://www.gaudijosvaisnavai.lt/

Labai svarbus akcentas – ne kartą teko susidurti su tuo, jog žmogus teigia keliaujantis dvasiniu keliu, tačiau realiai nė vieno šventraščio, kuriuose pasakyta visa išmintis, perskaitęs nėra.

Tai ir atspindį “dvasinio turizmo” ir degradacijas sampratas, o ne tikrąjį dvasinį tobulėjimą.

Vertimus ir interpretacijas yra atlikę dauguma autorių, tačiau Baghti jogoje priimta remtis

Bhaktivedanta Svamis Prabhupada

PRANAŠYSTĖS UŽRAŠYTOS PRIEŠ 5000 METŲ VEDŲ ŠVENTRAŠTYJE ŠRIMAD BHAGAVATAM

ŠB 12.2.1: Šukadeva Gosvamis tarė: O karaliau, Tuomet dėl galingo Kali amžiaus poveikio tikėjimas, teisingumas, švara, tolerancija, gailestingumas, gyvenimo trukmė, fizinės jėgos ir atmintis mažės diena iš dienos.

ŠB 12.2.2: Kali-jugoje, tik turtas bus laikomas žmogaus kilmės, gero elgesio ir gerų savybių kriterijumi. Teisingumas ir įstatymai priklausys tam, kas turi turtus.

ŠB 12.2.3: Vyrai ir moterys gyvens kartu tik dėl išorinio potraukio, o verslo sėkmė priklausys nuo gebėjimo apgauti. Vyro ir moters savybės bus vertinamos, pagal jų seksualinius sugebėjimus, žmogus bus laikomas brachmanu (dvasininku), tik dėl to, kad dėvi šventąją virvelę.

ŠB 12.2.4: Žmogaus dvasinė padėtis bus apsprendžiama tik iš išorinių simbolių. Žmogaus bus laikomas padoriu jei jis sugebės uždirbti pragyvenimui. Sugebantis žongliruoti žodžiais bus laikomas išsilavinusiu.

ŠB 12.2.5: Neturintis pinigų bus laikomas nedvasingu, o veidmainystė laikoma privalumu. Santuoka bus tvirtinama tik žodiniu susitarimu. Vienintelė sąlygą, kad žmogus būtų laikomas pilnavertis visuomenės narys – jis turi būti išsimaudęs.

ŠB 12.2.6: Šventa vieta bus laikoma ne daugiau kaip vandens rezervuaru, o grožis priklausys nuo šukuosenos stiliaus. Gyvenimo tikslu taps pilvo prikimšimas. Įžūlumas bus laikomas teisiu. Sugebantis išlaikyti šeimą, bus laikomas žinovu, o religijos principų bus laikomasi tik dėl reputacijos.

ŠB 12.2.7: Žemė bus užpildyta korumpuotų žmonių, o valdžia priklausys stipriausiems.

ŠB 12.2.8: Prarasdami žmonas ir turtus dėl lyderių, kurie elgsis ne geriau nei paprasti vagys, žmonės bus priversti bėgti į kalnus ir miškus.

ŠB 12.2.9: Varginami bado ir perdėtų mokesčių žmonės ims valgyti lapus, šaknis, mėsą, laukinį medų, vaisius, gėles ir sėklas. Sekinami sausrų jie visai nusigyvens.

ŠB 12.2.10: Piliečiai kęs dėl šalčio, vėjo, karščio, lietaus ir sniego. Jie toliau bus kankinami kivirčų, bado, troškulio, ligų ir didelių neramumų.

ŠB 12.2.11: Maksimali gyvenimo trukmė priartės prie 50-ies metų"