Indija – tai dešimt ar net šimtą kartų padidintas tavęs veidrodis, o ne atvirukas ar nuotrauka „Instagrame“…

Indija – tai dešimt ar net šimtą kartų padidintas tavęs veidrodis, o ne atvirukas ar nuotrauka „Instagrame“… Indiją galite patirti keliaudami solo (vienas) arba su grupe. Tipiniam europietiškam mentalitetui Indija gali būti tarsi kita planeta, kurioje viskas – pradedant vairavimu ir baigiant tikėjimu – yra absoliučiai kitaip. Būtent dėl šios priežasties į Indiją pirmą kartą patariama keliauti su gidu, pas pažįstamus ar draugus, kurie jau susidraugavę su unikalia šios šalies kultūra. Ko gero, vienas iš Indijos išskirtinumų – karvės, vaikščiojančios laisvėje. Nors dauguma Rytų šalių turi panašumų, būtent karvių gausa gatvėse išskirtinai pasižymi Indija. Karvė – viena iš mūsų motinų, taip aprašyta Vedų raštuose. Vienaip ar kitaip, simboline prasme Indijoje patiriame visą save – nuo gimties iki dabar… Tarsi grįžę į gamtos motinos prieglobstį. Todėl visada lengviau tiems, kurie sugeba priimti kitokią kultūrą, žmones, chaosą gatvėse ir betvarkę daugumoje Indijos vietovių. Indija – tai šalis, kurią vieni pamilsta iš pirmo žvilgsnio, o kiti patiria baisiausią gyvenimo kelionę ir prisiekia visiems Dievams ir ne Dievams daugiau niekada čia nebegrįžti. Deja, viduriukas čia pasitaiko retai. Kadangi Indijoje susitelkęs didžiulis dvasinis paveldas, o kitos valstybės, kuriose intensyviai garbinamos dievybės, išsidėsčiusios aplink Indiją, potyriai čia būna itin stiprūs. Panašias energijas galima pajusti Tailande, Nepale bei kitose Rytų šalyse. Negalime paneigti, kad Vakarų pasaulis atveria stiprias materialines galimybes, o Rytų – dvasines, todėl asmeninė psichoterapija čia tampa neišvengiama. Jei Vakarų pasaulyje žmonės įpratę nešioti kaukes ir vaidinti, tai Indijoje dažniausiai vien pažvelgus iš karto aišku, kas prieš jus. Žmonės čia kraštutiniai – nuo didžiausių apgavikų iki absoliučiai tyrų akių savininkų ir neapsakomo nuoširdumo, kurį jau taip retai sutinka tipinis miesto žmogus. Kaimai, skurdžios vietovės, jausmas, kad visko pakanka – tai labai būdinga Indijai. Todėl pirmas dalykas, su kuriuo dažniausiai susiduria išlepintas Vakarų pasaulio žmogus, yra faktas, jog daugumoje Indijos vietų jūsų prašys išmaldos. Nuo čia ir prasideda asmeninė psichoterapija… Tipiškas Vakarų pasaulio žmogus apsėstas vienos ir tos pačios idėjos – kaip uždirbti dar daugiau. Tiesa, slegia mokesčiai, vaikų mokslai, nesibaigiantys norai, tačiau esmė ta pati – pinigai, pinigai, pinigai. Ir staiga atvyksti į šalį, kur vaikai nuogi ir murzini laksto gatvėse, o jogai šventuose miesteliuose visą dieną meldžiasi, ir jiems pakanka dviejų duonelių per dieną. Indija tokia – spalvinga, kaip ir jos rūbai. Ilgiau čia pagyvenęs supranti, kad rasti vienos spalvos drabužį čia prilygsta norui Vakarų pasaulyje rasti tikrą šventyklą, kurioje negarbinamas Dievo „kūnas ir kraujas”… Turbūt dauguma esate girdėję posakį: „kur eisi, ten save rasi“. Būtent dėl šios priežasties verta pajausti vidumi ar jūs tikrai norite keliauti į Indiją, nes tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Puikiai žinome, kad daugybė žmonių kasdien bėga nuo savęs visais įmanomais būdais – tampa darboholikais, panyra į alkoholio liūną, nuolat skaito įvairiausias knygas ir veža jas sunkvežimiais į sąvartynus, kad tik nesusidurtų akis į akį su savo vidumi. Indijoje tai nebepavyks. Dažnai čia sunku keliauti pagal planą, nes viskas keičiasi kas akimirką. Tam, kuris neturi spontaniškumo ir priėmimo, gali būti ypač sunku. Dažnai nutinka taip, kad dauguma, organizuojančių keliones į Indiją, yra glaudžiai susiję su joga, psichologija ar psichoterapija. Tokiu atveju akistata su savimi ir gilūs vidiniai susitikimai tampa neišvengiami. Būdama astrologe galiu teigti, kad asmeninis planetų išsidėstymas, o juolab sąmonė kontakte su kitais žmonėmis, spinduliuoja labai stipriai. Todėl kelionės drauge tampa bendraminčių susitikimu, paliekančiu gilų įspaudą pasąmonėje ir leidžiančiu pamatyti save iš šalies. Būdami grupėje ir keliaudami kartu galime patirti įvairius atspindžio dėsnius, savo silpnybes ir stiprybes. Indijoje teko keliauti su maždaug dešimt skirtingų grupių, į kurias žmonės susirenka ne atsitiktinai. Dažnai jie tampa draugais ar bendraminčiais gyvenimo kelionėje arba siunčia vienas kitam stiprias pamokas. Šioje šalyje susidursite su daugybe nepatogumų, kurių nepatiriame įprastoje kasdienybėje. Iki šiol daugumoje vietų čia nenaudojamas tualetinis popierius, o prausiamasi prisipylus kibirą vandens ir mažesniu kibirėliu pilant ant savęs. Kai Europa skiria didžiulį dėmesį tam, kaip smulkūs ar stambūs dušo lašeliai kapsės ant galvos, čia viskas vis dar labai paprasta. Dažnai nėra karšto vandens, dingsta elektra. Tai, kas kitoje pasaulio pusėje tampa tragedija, čia skamba lyg atrakcija, nes visiems tai įprasta. Indija didelė, todėl ir patirtys labai skirtingos – jos priklauso nuo to, į kurias vietas planuojate vykti. Bengaluru, Tadž Mahalas ar Džaipuras taip stipriai nešokiruos, nes tai prabangioji Indija, tačiau Vrindavano apylinkės pirmą kartą atvykusius gali sukrėsti itin stipriai. Himalajų turas išskirtinis tuo, kad jo metu pamatoma daugybė skirtingų vietų ir pajaučiamos visiškai skirtingos energijos. Pradedama nuo jogų sostine vadinamo Rišikešo, kuris, anot kai kurių keliautojų iš Amerikos, po trijų dienų pradeda priminti „Las Vegasą“. Norisi pirkti be sustojimo ir mėgautis kavinių maistu. Visgi akyliausi dvasiniai ieškotojai to nepastebi – jie mėgaujasi Ganga, kuri tiesiog užburia, medituoja, maudosi. Toje pačioje vietoje kiekvienas mato visiškai skirtingus dalykus! Toliau leidžiamės į kelionę po Himalajus bei Vrindavan ir Govardhan apylinkes. Pamenu keletą įdomesnių atvejų. Vienas žmogus, pabuvęs Rišikeše ir nuvykęs į vieną švenčiausių Indijos vietovių – Govardhan, patyrė šoką, nes jam visi pasirodė „nedraugiški“. Tai vieta, kur dauguma atlieka asmeninę dvasinę praktiką ir tiesiog nemato aplinkinių. Tai gali stipriai sukrėsti egoistą, kuris nori būti pastebėtas ir įvertintas. Galbūt tuomet supranti, kad niekam čia per daug ir neįdomus. O juk kiek daug problemų gyvenime kyla vien iš elementaraus dėmesio trūkumo? Kalnuose žmonės patyrė labai skirtingus dalykus, tačiau daugelis susidūrė su jausmu, kurį apibūdino kaip besąlygišką meilę. Tai gali nutikti bet kur Indijoje – sutikus močiutę su dviem dantimis ar atradus tikrą dvasinį mokytoją. O čia tema beribė. Buvo atvejis, kai net sutikusi tyrą, atsidavusią moterį kita dalyvė puolė į isteriją, nes mokytoja esą pasakė, jog ji „negraži“. Tiesa ta, kad nieko panašaus nebuvo – tai tik eilinės moterų haliucinacijos, kai mokytojas pasakė, kad ji „older (vyresnė) už kitus. Indijoje „older” žymi ypatingą pagarbą (vyresniuosius). Ir čia prasideda visi „šventųjų“ ir „ne šventųjų“ vertinimai, nes žmogus visada viską mato per savo protą, vidų ir buvusias patirtis. Pirma jogos pamoka – tu nesi šitas kūnas. Esmė tame, kad keliaudami mes turime tapti visišku nuliu. Labiausiai pasiseka tiems, kurie sugeba „apsinulinti” ir lyg maž vaikai semti naujas patirtis. Kaip sakoma, Indija – tai dešimt ar net šimtą kartų padidintas tavęs veidrodis, o ne atvirukas ar nuotrauka „Instagrame“. Kur eisi – ten save rasi. O Indijoje – padidintai. Tai tiems, kurie nebijo savęs. Galime kartu keliauti po Indiją. Rašykite el. Paštu astrologijosguru@gmail.com Turai ne tik į Himalajus, bet ir gydomosios stovyklos Pietų Indijoje Karnataka regione, prie jūros.